užtekėti

užtekė́ti, ùžteka, -ė́jo 1. intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ tekant srove užsilieti ant ko: Kraujis užtekė́jo ant drabužio J. 2. intr. užplūsti, užkilti: Kad užtekès putos – itai anas (Žilvinas) perimdo; kad paslès kraujas – anas negyvas (ps.) Grv. 3. intr. praleisti vandenį: Kap ažtekė́jo – blogas dangtelis – supuvo šienas Ml. Kiauras dangčius, tai užtekė́jo ir sušuto siena Ds. 4. intr. tekant vingiu priartėti (apie upę): Ir pro juos ùžteka Šventoja Ds. 5. intr. H156, R, MŽ, N, J, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakilti aukščiau akiračio, patekėti (apie dangaus kūną): Saulė užteka SD405. Mėnuo užteka B134. Kolei saulė ùžteka, va kokį galą suari Mlt. Saulė būdavo neužtekė́jus – karves varai an pievų Upn. Saulė ùžteka, ir reikia keltis Grž. Man matos, kad senelė nebesulauks saulės užtekant (greitai mirs) Grž. Oi aš jauna pradedu savai sesulei tykų alasėlį, nedėlios ankstų rytelį giedriai saulelei užtekėjusiai, tamsiai naktelei miglelei prasiskyrusiai Kb. Sėdžiam, kol saulė užùteka Krs. Saulė nusileidžia – mėnuo ùžteka Mžš. Saulė žutekė́jo, pasniedojai ir nuvažiavai Eišiškėn Rod. Išvažiuoji – saulė ùžteka, atvažiuoji – ažsileidus Ad. Mėnas jau užtekė́jo LzŽ. Iki aušra užtekės, dar galėsiu išeiti iš pilies V.Krėv. Užtekėjo ant dangaus septynios žvaigždelės vienoj krūvikėje DS136(Šmk). Užtekė́k, saulele, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvėdinki nuo žirgo raselę JV64. Užtekėjo mėnesėlis tarp dviejų žvaigzdelių RD115. Iš kur užtekėjo šviesus mėnesėlis, iš kur užtekė́jo aušrinė žvaigždelė? (d.) Dkšt. Užtekėjo saulelė par aukštus kalnus (d.) Nmk. Aš nemačiau dienos auštant nei saulelės užtekant LTR(Klp). Užtekėk, saulele, ant mūsų, ant mūsų (d.) Jnk. Tėvulio dvare saulele užtekėtau, už baltų skobnelių lelija pražydėtau LTR(Mrk). Perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai SPI347. Nes Jis daro tai, jog saulė jo užteka ant piktų ir gerų BtMt5,45. Atėjo … labai anksti, užtekant saulei BPII3. Ik saulei neužtekėjus sugavo jis jaunikaitį BBTeis8,13–14. Paleisk mane, aušra nes užtekėjo Ch1Moz32,26. | prk.: O kaip užtekėjo saulė, kurijė apžiebė visus pahonis, jie teip labai apjako DP61. Pranašavimas bu[v]o, jog turėjo užtekė́t žvaizdė ižg namų Jakobo DP59. Jeigu anys tatai nesakys, neužtekės jiems aušros žvaizdė MTpraefatio XIV. Nes juosemp užtekė́jo saulė tiesos, o tie vienok neregėjo DP40. O jumus, kurie mano vardo bijotės, užtekės saulė teisybės BBMal4,2. O sėdintiemus vietoje ir šešėlyje smerties užtekėjo šviesybė BtMt4,16. ^ Tiek laukėm ano, kaip saulės ùžtekančios Trk. Lauka it saulės ùžtekančios VP28. Prašyt neprašiau [maisto iš namų], bet laukiau kaip saulės ùžtekant Lkč. Tėvas motina ateita – kaip saulė ùžteka (pasidaro linksma) Yl. Ka išejau į Klaipėdos kraštą, maniau, ka saulė užtekė́jo (taip smagu pasidarė) Ub. Jam jau saulė nebeužtekės (nebesulauks šviesesnio gyvenimo) LTR(Ds). Kolei saulė užtekės, tai rasa akis išės LTR(Vdn). | refl.: Užsitekė́jo, užsirietėjo šviesi sauliulė prieš kalną (d.) Švnč. ║ tr., intr. užtikti, apšviesti tekančiai saulei ką kur būnantį, ką darantį: Saulė muni lovo[je] užtekė́jo Vkš. Munęs saulė neužtekėjo, kad ir buvau pagerąs Šts. Teka saulelė ankstie par girelę, užtekė́jo ežere ledelį (d.) Vkš. Kur saulutė teka, vis mane užteka LTR(Slk). Tos rūtelės buvo saulės šviesos užtekėtos, gailios rasos nuriedėtos J.Jabl. O jeigu saulė ant jo (vagiančio) užtekėjo, tada kraujų tiesa tesūdij ant jo BB2Moz22,3. 6. tr., intr. pasidaryti skausmingam nuo šalčio, užgelti (apie pirštų galus): Mun beskalbant užtekė́jo panagės Krž. Tuos maišus skalbdama net rankas užtekė́jau Brt. Vakar skalbiau, tai kad užtekė́jau rankas! Ig. | impers. tr.: Nuėjau prie šulinio be pirštinių, tai kad užtekėjo pirštus, nors kazoką šok! Pjv. Prisiėjo važiuoti dviračiu prieš vėją, tai kad užtekė́jo panages! Lkč. 7. intr. SD392 užbėgti aukštyn. 8. intr. SD¹206 užeiti, užbėgti kam priešais, pasitikti: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. O kad jis jau ėjo, užtekėjo jam tarnai ir pasakė I. Skubinkies iš Babilono …, užutekėk Jėzusui, pakolei metas tam derąs SPII169. Didis bažmas žmonių … užtekėjo Viešpati Jėzui su palmų … šakomis DP131. Anys, išgirdę Kristų netoli santį nuog miesto, užtek Jam BPI12. Tada užtekėjo jam Mozėšius ir kloniojosi po jo akim BB2Moz18,7. O kaip anie persiyrė ant kitos šalies gergezėnų, užutekėjo Jam du apsėstu BtMt8,28. O kad ėjo ing nekurį miestelį, užtekėjo Jam dešimtis žmonių raupuotų SE195. | prk.: Duok mums tikrus mokytojus, kurie … visiems papykiams … stropiai ir išmintingai užtekėtų (užkirstų kelią, sutramdytų) MKr28. ║ tr. einant priešais užstoti (kelią): Reikia Jam kelio užtekė́t, ik kolei dabar vaikščioja tarp mūsų DP327. Jei anys tatai nebūtų tikėję, Jam kelį nebūtų užtekėję BPII387. Duok, idanti … su garba, tau pačiam prigulinčia, kelią linksmai užtekėtumim MKr12. ║ tr. užbėgus priešais atimti: Ateikiat priš midianitus ir užtekėkiat jiemus vandenį iki Bet Baro ir Jordano BBTeis7,24. \ tekėti; aptekėti; atitekėti; įtekėti; ištekėti; paištekėti; nutekėti; panutekėti; patekėti; partekėti; pertekėti; pratekėti; pritekėti; sutekėti; užtekėti